Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
sustabarėti — intr. 1. NdŽ išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Kai žolė sustabarėja, gyvuliai teip nebeėda Lel. ║ pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo rš. 2. prk. pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
sustabarėti — vksm. Sustabarėjusios pãžiūros … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sustabarėti — vksm. Sustabarėjusios žolė̃s gyvuliai̇̃ neėda … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aprembėti — intr. 1. sustabarėti. | prk.: Seniai surūdijusi ir kerpėmis aprembėjusi širdis ima vėl tvinksėti pavasario upelio sraunumu rš. 2. refl. R, MŽ, N pasidaryti nerangiam, nejautriam, aptingti: Arklys rembėte apsirembėjęs ant botago smogių J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstabarėti — intr. LKGIII606 lingv. pasidaryti nekintamam, nekaitomam: Pusdalyvio formos tarmėje palyginti negausios. Be to, jos gerokai apstabarėjusios LKKIX211. Apstabarėję žodžių junginiai eiti kelią, keliauti kelią rš. stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išstabarėti — intr. Aln išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Žolė išstabarėjo – reikė anksčiau pjaut Ktk. stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; sustabarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirbėti — 2 išvirbėti intr. DŽ, KŽ suvirbti, sustabarėti: Nė ožka nebnora išvirbėjusių usnių Šts. Žolės išvirbėję, neės tokių nė ožka Šts. | Ožplaukė avis išejo į virbus, išvirbėjo, vilna – vieni kogaliai Ggr. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; suvirbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
stabarėti — stabarėti, ėja, ėjo intr. 1. NdŽ augti į stabarus, virsti stabaru, kietėti, medėti: Peraugusi žolė stabarėja DŽ1. | prk.: Poetas mėgdavo sakyti, kad jam jaunystė jau praėjo, kad jis jau stabarėja J.Paukš. 2. lingv. darytis nekintamam, nekaitomam … Dictionary of the Lithuanian Language
sukablėti — intr. sulinkti, sustabarėti: Jis buvo viškum sukablėjęs, o dabar kad atsigriebęs Antš. kablėti; iškablėti; sukablėti … Dictionary of the Lithuanian Language
susenėti — susenėti, ėja (sùsena, sùseni), ėjo intr. NdŽ; N, M 1. pasidaryti senam, susenti: Susenėt, ižkaršt SD460. Čia gimiau, augau ir susenėjau Ad. Pasižiūriu – nepersimainius, nesusenėjus Ob. Až mañ moterys jaunesnės, visos pražilę, susenėję Antz.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sustabarėjimas — sm. (1) → sustabarėti: 1. ŽŪŽ161. 2. [Binkis] neigė miesčionišką gyvenimo sustabarėjimą MLTEI231. stabarėjimas; sustabarėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
